Ar pastebėjote, kad kažkur dingo Lifuanian English?
Tiksliau, rašytinė jo atmaina.
Lifuanian English įmonių ir įstaigų reprezentacinėje medžiagoje būdavo įdomus dalykas. Linksmindavo visus angliškai mokančius žmones.
Tai tokia anglų kalbos padermė, kai lietuviška leksika, o ir pati mąstymo logika bei sąvokos, praktiškai pažodžiui perkeliamos į anglų kalbą.
Bet atrodo, kad apie Lifuanian English komunikacijoje jau tuoj teks kalbėti būtuoju laiku.
Kuo toliau, tuo mažiau matome jo apraiškų.
Gal dar tik viena kita valstybinė įstaiga iki šiol nesusigaudžiusi liko.
Maždaug nuo to laiko, kai buvo pradėtas rengti tarptautinis šaltibarščių festivalis ir šis mūsų patiekalas buvo šmaikščiai ir paprastai pavadintas pink soup, o nebe cold borshch, ar dar kaip nors įdomiai, atrodo, kad angliškų tekstų kūrėjai bei vertėjai staiga išmoko, kaip teisingai versti.
Tiksliau, išmoko naudotis dirbtinio intelekto teikiamais pranašumais.
Be to, pasikeitė ir vertėjų karta, kuri jau moka angliškai.
Deliciously!
Todėl pasakymas, kad dirbtinis intelektas nepakeis vertėjų, turi būti būtinai papildytas, kad, net jei ir nepakeis – žymiai pagreitins ir palengvins jų darbą ir, be abejo, padės išvengti daugiau nei vienos nesąmonės.
Taigi, įmonių naujienlaiškiai, socialinių tinklų sienos ir viešųjų įstaigų komunikacija dabar atrodo visai neblogai.
Galbūt logika ir minties dėstymas dar kai kur likę lietuviški, bet sakinio lygmeniu viskas dažniausiai atrodo tinkama.
Jei tekste nėra klišės „ne tik ..., bet ir ...“ ("not only ..., but also ..."), tai gali ir nesuprasti, kad iš lietuvių kalbos versta.
O su teisingai parinktais promptais ir šiuos dalykus galima ištaisyti. Žinoma, kalbininkai prikibtų, kad nederėtų rašyti promptas, o derėtų „užklausa“; nors iš tiesų yra, taip sakant, diametraliai priešingai – tai yra „nurodymas“, o ne „užklausa“. Bet tai jau Lifuanian Lithuanian klausimas, ne Lifuanian English.
Tiksliau, rašytinė jo atmaina.
Lifuanian English įmonių ir įstaigų reprezentacinėje medžiagoje būdavo įdomus dalykas. Linksmindavo visus angliškai mokančius žmones.
Tai tokia anglų kalbos padermė, kai lietuviška leksika, o ir pati mąstymo logika bei sąvokos, praktiškai pažodžiui perkeliamos į anglų kalbą.
Bet atrodo, kad apie Lifuanian English komunikacijoje jau tuoj teks kalbėti būtuoju laiku.
Kuo toliau, tuo mažiau matome jo apraiškų.
Gal dar tik viena kita valstybinė įstaiga iki šiol nesusigaudžiusi liko.
Maždaug nuo to laiko, kai buvo pradėtas rengti tarptautinis šaltibarščių festivalis ir šis mūsų patiekalas buvo šmaikščiai ir paprastai pavadintas pink soup, o nebe cold borshch, ar dar kaip nors įdomiai, atrodo, kad angliškų tekstų kūrėjai bei vertėjai staiga išmoko, kaip teisingai versti.
Tiksliau, išmoko naudotis dirbtinio intelekto teikiamais pranašumais.
Be to, pasikeitė ir vertėjų karta, kuri jau moka angliškai.
Deliciously!Todėl pasakymas, kad dirbtinis intelektas nepakeis vertėjų, turi būti būtinai papildytas, kad, net jei ir nepakeis – žymiai pagreitins ir palengvins jų darbą ir, be abejo, padės išvengti daugiau nei vienos nesąmonės.
Taigi, įmonių naujienlaiškiai, socialinių tinklų sienos ir viešųjų įstaigų komunikacija dabar atrodo visai neblogai.
Galbūt logika ir minties dėstymas dar kai kur likę lietuviški, bet sakinio lygmeniu viskas dažniausiai atrodo tinkama.
Jei tekste nėra klišės „ne tik ..., bet ir ...“ ("not only ..., but also ..."), tai gali ir nesuprasti, kad iš lietuvių kalbos versta.
O su teisingai parinktais promptais ir šiuos dalykus galima ištaisyti. Žinoma, kalbininkai prikibtų, kad nederėtų rašyti promptas, o derėtų „užklausa“; nors iš tiesų yra, taip sakant, diametraliai priešingai – tai yra „nurodymas“, o ne „užklausa“. Bet tai jau Lifuanian Lithuanian klausimas, ne Lifuanian English.